Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Chemija>Cheminiai junginiai>Anaerobinė angliavandenių apykaita bei jos reguliavimas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Anaerobinė angliavandenių apykaita bei jos reguliavimas

  
 
 
12345678910
Aprašymas

Įvadas. Žmonių mityba. Glikolizė. Pirmoji glikolizės stadija. Antroji glikolizės stadija. Glikolizės reguliavimas. Fosfofruktokinazės reguliavimas. Heksokinazės reguliavimas. Piruvatkinazės reguliavimas. Glikolizė eritrocituose. Glikogeno skaidymas ir jo reguliavimas. Glikogeno fosforilazės reguliavimas grįžtamojo fosforilinimo būdu. Alosterinis glikogeno fosforilazės reguliavimas. Glikogenolizės reguliavimas hormonais. Apykaitos reguliavimas.

Ištrauka

Angliavandeniai yra būtina ir didžiausia žmogaus maisto medžiagų dalis. Per parą žmogus suvartoja apie 300-500g. angliavandenių . Su maistu daugiausia suvartojama krakmolo. Jo yra duonoje, miltiniuose produktuose ir gaminiuose, kruopose, javainiuose. Glikogenas, sukauptas mėsos produktuose, disacharidai ir monosacharidai, kurių daug vaisiose, taip pat yra svarbi žmogaus mitybos dalis. Atlikus žmonių mitybos tyrimus paaiškėjo, kad ekonomiškai išsivysčiusių šalių gyventojų maisto produktuose sacharozė (cukrus) sudaro per didelę angliavandenių kiekio dalį. Žmogus per parą turi suvalgyti ne mažiau kaip 100-150g.angliavandenių. Toks kiekis suteikia pakankamai energijos nervų sistemai (smegenims) ir eritrocitams bei apsaugo organizmą nuo ketozės-acetoninių kūnų pertekliaus. Pagrindinis angliavandenių šaltinis yra augalinis maistas. Augaluose angliavandeniai susidaro fotosintezės metu. Žmogau organizme angliavandeniai yra sintetinami iš kitų junginių. Šis procesas vadinamas gliukoneogeneze, nes čia gaminama gliukozė. Organizmui angliavandeniai yra svarbūs ne tik kaip būtinas energijos šaltinis, bet jie atlieka ir daug kitų funkcijų:
1.netiesiogiai angliavandeniai atlieka struktūrinę funkciją. Jie yra sudėtinė glikoproteinų ir proteoglikanų molekulių dalis;
2.netiesiogiai angliavandeniai atlieka apsauginę funkciją. Pvz., antikūnai yra glikoproteinai. Jei jie prarastų angliavandeninę dalį, tai nesusijungtų su antigenu, todėl nesaugotų žmogaus organizmo nuo infekcijos;
3.netiesiogiai angliavandeniai yra svarbūs fermentinei katalikei. Kai kurie fermentai yra glikoproteinai. Be angliavandeninės dalies tokie fermentai yra neaktyvūs;
4.angliavandeniai dalyvauja reguliuojant medžiagų apykaitą-kai kurie hormonai yra glikoproteinai;
5. angliavandeniai yra svarbūs kitų junginių sintezei.
Angliavandeniai-tai organiniai junginiai ,turintys aldehido arba ketono grupę ir hidroksilo grupes. Angliavandeniai yra visų ląstelių sudėtinė dalis, labai plačiai paplitę gamtoje, ypač augaluose. Jie sudaro 70-80 procentų visų sausųjų augalo medžiagų. Gyvūnų organizme angliavandenių gerokai mažiau(apie 2 procentus sausųjų medžiagų), tačiau ir čia jie labai svarbūs.
Angliavandeniai būna labai įvairūs: mažos ir didelės molekulinės masės, kristalinės ir amorfinės būsenos, tirpstančių ir netirpstančių vandenyje, hidrolizinamų ir nehidrolizinamų, lengvai oksiduojamų ir redukuojamų bei oksidacijai patvarių junginių. Angliavandeniai-pagrindinis energijos šaltinis.

Žmonių mitybai svarbiausias angliavandenis yra krakmolas. Jo virškinimas prasideda burnoje. Iš burnos mažai pakitęs krakmolas patenka į skrandį. Čia, veikiant fermentams, susidaro gliukozė. Gliukozė-tai vienintelė žmogaus organizmo medžiaga, kuriai skylant bedeguonėmis sąlygomis susidaro ATP. Gliukozė susidaro skylant glikogenui, todėl glikolizė ir glikogenolizė yra glaudžiai susijusios. Tai ypač svarbu susitraukinėjančiuose raumenyse, kai glikogenas yra vienintelis gliukozės šaltinis. Gliukozė-svarbiausias žmogaus organizmo monosacharidas. Audiniuose ji panaudojama kaip energijos medžiaga, kaip junginys, būtinas biosintezės procesams , o jos perteklius kaupiamas , kaip glikogenas. Gliukozė, rezorbuota į kraują iš virškinamojo trakto, arba kai jos trūksta, patenka į didįjį kraujo apytakos ratą ir išnešiojama po visų organizmo audinių bei organų ląsteles. Čia ji panaudojama energijai gauti, tai yra vyksta jos oksidacija.
Gliukozės oksidacija, kurios metu išsiskiria energija, akumuliuojama makroenerginiuose junginiuose, vyksta anaerobiniu (kai trūksta deguonies ) ir aerobiniu (kai pakanka deguonies ) būdu.
Anaerobinio gliukozės oksidacijos proceso energinė vertė yra kur kas mažesnė nei aerobinio. Nepaisant šito, anaerobinės gliukozės kitimas turi labai didelę reikšmę gyvybės procesams, nes jis yra pagrindinis energijos šaltinis tuomet, kai audiniai negauna pakankamai deguonies. Tai būdinga raumenų audiniams, kai atliekamas daug energijos reikalaujantis darbas. Anaerobinė gliukozės oksidacija, kai pradinis junginys yra gliukozė vadinasi glikolize, o kai pradinis junginys glikogenas, vadinasi glikogenolize. Glikolizė -gliukozės molekulių, turinčių 6 anglies atomus, palaipsninis skaidymas iki dvigubai mažesnių pirovynuogių rūgšties molekulių, turinčių tik po 3 anglies atomus, kurio metu dalis išsiskiriančios energijos verčiama ATP energija. Biologinė glikolizės ir glikogenezės reikšmė yra didelė . Anaerobinėmis sąlygomis šie procesai gali pagaminti ATP, reikalingą ne tik atskirų ląstelių, bet ir viso organizmo gyvybinėms funkcijoms.Be to, tarpiniai glikolizės produktai, pvz. laktatas, yra panaudojami įvairiems biosintezės procesams.
Yra du gliukozės skaidymo būdai: visiškas ir dalinis. Visiškai suskilus išsiskiria anglies dvideginis ir vanduo, o iš dalies suskilus-pieno rūgštis. Gliukozė visiškai suskaidoma tik tada, kai audiniai gerai aprūpinami deguonimi. Jei audiniai nepakankamai aprūpinami deguonimi, gliukozė skaidoma iki laktato. Pirmasis gliukozės skaidymo etapas vadinasi glikolize. Glikolizė-vienintelė fermentinė sistema, skaidanti gliukozę anaerobinėmis sąlygomis. Glikolizė- grandininis gliukozės skaidymo procesas, apimantis vienuolika anaerobinėmis sąlygomis nuosekliai vykstančių fermentinių reakcijų. Laktatas yra galinis glikolizės produktas. Žmogaus ląstelėse glikolizės fermentai sukaupti citoplazmoje. Nors glikolizės reakcijos deguonies tiesiogiai nenaudoja, bet nuo jo priklauso tam tikrų fermentų aktyvumas ir galiniai glikolizės produktai. Anaerobinėmis sąlygomis glikolizė yra vienintelis ląstelei energiją gaminantis procesas. Nors ir neilgam glikolizė aprūpina ląsteles ATP ir laiduoja jų fiziologines funkcijas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-02-09
DalykasCheminių junginių referatas
KategorijaChemija >  Cheminiai junginiai
TipasReferatai
Apimtis9 puslapiai 
Literatūros šaltiniai4
Dydis46.86 KB
Autoriusdaiva
Viso autoriaus darbų5 darbai
Metai2008 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasViršila
Švietimo institucijaŠiaulių Universitetas
FakultetasSocialinės gerovės ir negalės studijų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Anaerobine angliavandeniu apykaita bei jos reguliavimas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 9 puslapiai 
  • Šiaulių Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • Viršila
  • 2008 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą