(54 darbai)
(16 puslapių)
Lipidai ir klasifikavimas. Riebalai ir vaškai. Fizikinės riebalų savybės. Cheminės riebalų savybės. Hidrolizė. Riebalų transacilinimas (peresterinimas). Riebalų jungimosi reakcijos. Riebalų oksidavimo reakcijos. Riebalų polimerizacijos reakcijos. Sudėtiniai lipidai. Vaškai. Fosfolipidai. Sfingolipidai. Glikolipidai. Steroidai. Riebaluose tirpūs vitaminai. Vitaminai. Vitaminai A. Vitaminai E. Vitaminai K. Vitaminai Q (ubichinonai). Prostaglandinas. Skaityti daugiau(10 puslapių)
Įvadas. Rūgščių ir bazių reakcijos. Pavyzdys: Nukalkinimas. Pavyzdys: Kalkės gali neutralizuoti rūgštį. Pavyzdys: Šnypščiančios tabletės. Pavyzdys: Iš kur gruntiniame vandenyje kalkės? Rūgštieji lietūs. Žalingas rūgščiųjų lietų poveikis. Kaip kovojama su rūgštėjimu? Druskos rūgštis. Sieros rūgštis. Sulfitinė rūgštis. Azoto rūgštis. Fosforo rūgštis. Anglies rūgštis. Silicio rūgštis. Skaityti daugiau(7 puslapiai)
Brǿnsted-Lowry rūgščių-bazių teorija. Lewis rūgščių-bazių teorija. Rūgščių ir bazių stiprumas. Kaip numatyti rūgšties-bazės reakcijos rezultatą. Kaip rūgšties stiprumas priklauso nuo junginio struktūros. Organinės bazės. Rūgštys ir bazės nevandeniniuose tirpaluose. Skaityti daugiau(8 puslapiai)
Bendras angliavandenių apibūdinimas. Sacharozės ir gliukozės panaudojimo maisto pramonėje analizė. Išvados. Skaityti daugiau(19 puslapių)
Sieros junginiai, jų tipai (merkoptanai, sulfidai, teofanai ir kt.) Ir susidarymo sąlygos. Įvadas. Siera Naftoje. Siera naftos frakcijose. Sieros junginių naftoje klasifikacija. Aktyvūs sieros junginiai naftoje: elementinė siera, sieros vandenilis, merkaptanai. Pasyvūs sieros junginiai naftoje: sulfidai, disulfidai, tiofanai, tiofenai. Sieros kiekio nustatymas naftoje. Cheminiai sieros nustatymo analizes metodai. Bendrosios sieros kiekio nustatymas lempiniu metodu. Bendrosios sieros kiekio nustatymas sudeginant kvarco vamzdelyje. Kokybiniai sieros nustatymo metodai . Bandymas su varine plokštele. Fizikiniai sieros nustatymo analizes metodai. Naftos nusierinimas. Šarminio valymo nusierinimo metodas. Katalizinio hidrinimo nusierinimo metodas. Sieros rūgšties nusierinimo metodas. Kiti nusierinimo metodai. Išvados. Skaityti daugiau(12 puslapių)
Įžanga. Inicijuojančios sprogstamosios medžiagos. Gyvsidabrio fulminatas ("trankusis gyvsidabris"). Švino azidas. TNRS (švino trinitrorezorcinatas, švino stifnatas, stifnuotas švinas). Nitroglicerinas (glicerino trinitratas). Kalio chloratas (Bertoleto druska). Azoto trichloridas. Žemesniosios pakopos sprogstamosios medžiagos. Juodasis parakas (dūminis parakas). Bedūmis parakas. Nitroceliuliozė. Nitrintas krakmolas. Degiųjų medžiagų ir oksidatorių mišiniai. Termitas. Perchloratai. Aukštesniosios pakopos (brizantinės) sprogstamosios medžiagos. Padidinto galingumo. PENT (tenas, tetranitropentaeritritas, pentritas). R.D.X. (heksogenas, ciklotrimetilentrinitraminas, ciklonitas). H.M.X. (oktogenas). Jūros mišinys (MS) ir lydinys (TGA). Tetrilas (trinitrofenilmetilnitroaminas). Normalaus galingumo. T.N.T (trotilas, trinitrotoluenas, tolas). Plastitas (C-4). A3 mišinys. B4 mišinys. Dinamitas. T.N.P. (pikrino rūgštis, trinitrofonolas, melinitas). Sumažinto galingumo. Amonio salietra (amonio nitratas). Skaityti daugiau(9 puslapiai)
Polimerų pavyzdžiai. Kaučiukas. Gamtinis kaučiukas. Nevulkanizuota guma. Sintetinis kaučiukas. Baltymai. Krakmolas. Celiuliozė. Svarbiausios polimerinės medžiagos. Plastikai. Superlaidus plastikas. Skaityti daugiau(6 puslapiai)
Stiklas. Gamyba. Istoriniai duomenys. Stiklo gamyba Lietuvoje. Keramika. Molis. Istoriniai duomenys. Skaityti daugiau(15 puslapių)
Istoriniai duomenys. Stiklas ir jo savybės. Stiklo masės technologija. Stiklo gaminių technologija. Skaityti daugiau(9 puslapiai)
Įvadas. Švinas. Grynas švinas. Švino pigmentai. Švino yra augalų ir gyvūnų organizmuose. Aplinka teršiama. Jonas Pb2+. Švino druskų tirpumas. Švino (IV)organiniai junginiai. Apsinuodijimas švinu. Apsinuodijimo švinu profilaktika. Skaityti daugiau(6 puslapiai)
Tiofenas. Fizikinės savybės. Sintezės būdai. Cheminės savybės. Sulfoninimas. Halogeninimas. Redukavimas. Acilinimas. Nitrinimas. Alkilinimas. Kondensacijos reakcijos. Skaityti daugiau(17 puslapių)
Įvadas. Toksinai. Jų rūšys. Augalinės kilmės toksinai. Grybų toksinai. Mikotoksinai. Gyvūninės kilmės toksinai. Metalų toksiškumas. Perdirbimo įtaka maisto produktų saugai. Maisto priedai ir jų toksikologinis įvertinimas. Išvada. Skaityti daugiau(7 puslapiai)
Muilų savybės. Natrio muilų savybės. Skalbimui naudojamų plovimo medžiagų koncentracijos. Vandens kietumo įtaka. Branduolinio muilo sunaudojimas vandens suminkštinimui. Muilų susidarymo reakcijos. Muilo kvapiosios medžiagos ir priedai. Bazinės medžiagos. Rūgštinės medžiagos. Balinimo medžiagos. Vandens minkštikliai. Sanitariniai ir wc valikliai. Rūgštiniai sanitarinių valikliai. Sintetiniai plovikliai. Baziniai sanitariniai valikliai. Dezinfekavimo priemonės. Gamtos apsauga nuo sintetinių ploviklių poveikio. Skaityti daugiau(5 puslapiai)
Poetai apie vandenį kuria eiles. Vandens ypatingosios savybės. Tankis. Vandens molekulė H2O. Vandenilinis ryšys. Vandens užterštumas. Lietuvos vandenys. Kuršių marios ir Baltijos jūra. Skaityti daugiau
