Šperos.lt > Chemija > Cheminiai junginiai > Cheminių junginių šperos
Cheminių junginių šperos

(10 darbai)

Aminorūgštys ir baltymaiBaltymų virškinimas. Proteolizinių fermentų specifiškumas. Puvimo produktų susidarymas storosiose žarnose. Aminorūgščių fondas organizme. Azoto pusiausvyra. Aminorūgščių rezorbcija ir pernešimo mechanizmas. Aminorūgščių peraminimas ir jo reikšmė. Aminorūgščių netiesioginis deamininimas. Aminorūgščių oksidazės ir tiesioginis deamininimas. Amoniako metabolizmas, toksiškumas, detoksikacijos keliai. Glutamino ir aspargino susidarymas. Glutamino sintezė. Karbamido-ureos-biosintezė. Dikarboninių aminorūgščių apykaita. THFR svarba apykaitoj. Pakeičiamų aminorūgščių biosintezė. Beazotinės aminorūgščių liekanos likimas. Nukleotidų funkcijos. Purino nukleozidų skilimas iki šlapimo rūgšties. Sutrikimai. Biosintezė ir reguliavimas. Kiti purino susidarymo budai. AMP ir GMP biosintezė iš IMP. Pirimidinų skilimas. Pirimidinų biosintezė ir jos reguliavimas, panašumai ir skirtumai. Deoksiribonukleotidų biosintezė. Polimerazių charakteristika, fermentai ir baltymai. DNR sintezės iniciacija, elognacija ir terminacija. DNR rekombinacija. Genų ekspresija, transkripcija. Operono ir geno struktūra. RNR polimerazių charakteristika. Promotorius. Transkripcijos iniciacija ir elongacija. Transkripcijos terminacija. Prokariotų transkripcijos valdymas. Eukariotų transkripcijos ypatumai. MRNR brendimas. RRNR brendimas. TRNR brendimas, transliacija, genetinis kodas. Baltymo biosintezės etapai. 148 aminoacil-trnr-sintetazės. Baltymo biosintezės iniciacija. Baltymo biosintezės elongacija. Baltymo biosintezės terminacija. Baltymo biosintezės inhibitoriai. Skaityti daugiau
Angliavandeniai (2)Angliavandeniai – žmogaus maisto komponentai. Svarbiausių struktūra. Angliavandenių virškinimas burnoje. Angliavandenių virškinimas žarnyne. Angliavandenių rezorbcija. Angliavandenių virškinimo ir rezorbcijos sutrikimai. Disacharidurija. Glikolizė: reakcijų seka. I ir II stadijos, oksidacinės – redukcinės glikolizės reakcijos. Fiziologinė reikšmė. Glikolizės energetinė vertė bedeguoninėmis sąlygomis ir fiziologinė svarba. Glikolizės reguliavimas. Glikogeno skaidymas: reakcijų seka. Raumenų ir kepenų ląstelių glikogeno fosforilazės kovalentinis ir alosterinis reguliavimas. Glikogeno skaidymo reguliavimas hormonais: glikogeno fosforilazės aktyvinimo mechanizmas. Glikogeno skaidymo ir glikolizės ryšys. Glikogenolizės energijos reikšmė. Alkoholinis rūgimas. Fruktozės ir galaktozės apykaitos. Jų sutrikimai. Gliukoneogenezė ir jos reakcijų seka. Svarbiausi substratai. Gliukoneogenezės reguliavimas: aktyvumo priklausomybė nuo substrato kiekio. Reguliaciniai fermentai. Pieno rūgšties metabolizmas-Kori ciklas. Glikogeno sintezė: fiziologinė reikšmė. Reakcijų seka, fermentai. Aerobinė medžiagų apykaita. Piruvato oksido dekarboksilinimas. Ubichinonas. Elektronų nešiklių topologija mitochondrijų vidinėje membranoje. Kvėpavimo grandinės inhibitoriai ir skyrikliai(diskonjugatoriai). Su kvėpavimo grandine susijusi ATP sintezė - oksidacinis fosforilinimas. H+ jonų elektrocheminis gradijento susidarymas ir jo reikšmė. ATP-azė. Jos struktūra ir funkcija. Gliukozės oksidacijos aerobinėmis sąlygomis energijos vertė. Malato-asparato ir fosfoglicerolio pernašos sistema. Pentozinis gliukozės skaidymo kelias: bendroji apžvalga ir biologine reikšmė. Oksidacinė pentozių fosfatų kelio dalis. Šios dalies reakcijos ir fermentai. Suminė oksidacinės dalies reakcijos lygtis. Neoksidacinė pentozių fosfatų kelio dalis. Apsauginė pentozių fosfatų kelio reikšmė eritrocitams. Gliukozės apykaitos reguliavimas. Gliukogeno apykaitos reguliavimas. Gliukozės kiekio kraujyje reguliavimas. Gliukozės -6-fosfato metabolizmas kepenų ląstelėse. Skaityti daugiau
Angliavandeniai (6)Glikolizės reakcijos. Oksidacijos reakcijos, jų fiziologinė svarba. Glikolizės reguliavimas. Glikogeno sintezė. Glikogeno skaidymo reguliavimas hormonais. Glikogeno sintezės reguliavimas hormonais. Gliukoneogenezė ir jos reakcija. Svarbiausi gliukoneogenezės substratai. Fruktozės ir galaktozės apykaita; jų sutrikimai. Piruvato oksidacinio dekarboksilinimo reguliavimas alosteriniu ir grįžtamojo fosforilinimo būdais. Trikarboksirūgščių ciklas-viduląstelinė lokalizacija, priklausomumas nuo deguonies, biologinė reikšmė. Inhibitoriai ir skyrikliai. Pentozinis gliukozės skaidymo kelias. Gliukozės kiekio kraujyje reguliavimas. Skaityti daugiau
BaltymaiBaltymų virškinimas. HCl susidarymas skrandyje. Biologinė reikšmė. Baltymų virškinimo ir rezorbcijos sutrikimai. Baltymų rezervai organizme. Laisvų aminorūgščių fondo susidarymas ir panaudojimas. Aminorūgščių deamininimo būdai. Tiesioginis aminorūgščių oksidacinis deamininimas. Netiesioginis aminorūgščių oksidacinis deamininimas. Pagrindiniai amoniako šaltiniai organizme. Karbamido biosintezė. Kiti NH3 detoksinimo būdai. Aminorūgščių dekarboksilinimo būdai. Biogeninių aminų inaktyvavimas. Serotonino sintezė. Biologinis vaidmuo. Inaktyvavimas. Katecholaminų sintezė. Biologinis vaidmuo. Inaktyvavimas. Histamino sintezė. Biologinis vaidmuo. Inaktyvavimas. Gama aminobutirato sintezė. Biologinis vaidmuo. Inaktyvavimas. Aminorūgščių beazotinės liekanos metabolizmas. Kreatino biosintezė. Biologinė reikšmė. Baltymų puvimo produktų susidarymas storajame žarnyne ir jų detoksinimas. Azoto balansas organizme. Baltymų apykaitos reguliacija. Parenteralinis maitinimas. Hemoglobino dariniai: oksihemoglobinas. Hemoglobino dariniai: karboksihemoglobinas ir methemoglobinas. 3- DPG (difosfoglicerato) įtaka deguonies pernašai hemoglobinu. Hemoglobino sintezės stadijos. Geležies apykaita žmogaus organizme. Laisvas ir surištas bilirubinas, jo nustatymo diagnostinė reikšmė. Skaityti daugiau
Baltymai, vitaminai, fermentaiBaltymai. Aminorūgštys, Baltymų struktūrinė organizacija ir jos biologinė reikšmė, Baltymų nusodinimas. Denatūracija, Baltymų fizikinės, cheminės savybės, Albuminai ir globulinai. Struktūra, biologinis vaidmuo, Fibriliniai baltymai. Struktūros ir savybių ypatumai, Kolagenas, prokolagenas tropokolagenas, Keratinai. Struktūra, savybės, biologinis vaidmuo, Glikoproteinai ir proteoglikanai, Imunoglobulinai. Struktūros ir biosintezės ypatumai. Imunoglobulinų klasės ir pagrindinės funkcijos. Antigeno – antikūno sąveika, Fermentai, Paprasti ir sudėtiniai fermentai. Kofaktoriai ir kofermentai, Kofermentų klasifikacija, atstovai, Fermentinės katalikės mechanizmai, Fermentų aktyvusis centras, Fermentų aktyvumo vienetai, Izofermentai, Fermentų inhibitoriai:(ne)+(be) konkurenciniai, Grįžtamas ir negrįžtamas inhibavimas, Alosteriniai fermentai. Struktūros ir katalikės ypatumai, Fermentų aktyvumo ir kiekio reguliavimo principai. Alosterinis fermentų aktyvumo reguliavimas, Fermentų kovalentinė ir alosterinė modifikacijos, Fermentų panaudojimas gydymui. Imobilizuoti fermentai, vitaminų klasifikacija, biologinis vaidmuo. Antivitaminai, vitaminų vaidmuo fermentinėje katalizėje, Vitaminai, tirpstantys vandenyje, Biotinas, Pantoteno rūgštis, Vitaminas B1, Vitaminas B2, Vitaminas PP, Vitaminas B6, Biotinas, Folio rūgštis, Vitaminas B12, vitaminas C. Skaityti daugiau
DNRPirminė, antrinė ir tretinė DNR struktūra. DNR denatūravimas. DNR hibridizacija. DNR funkcijos. Pirminė, antrinė ir tretinė RNR (mRNR, tRNR, rRNR) struktūra. Skaityti daugiau
Kondensuotos medžiagosĮvadas. Kristalinė gardelė. Elementariųjų gardelių klasifikacija. Kristalų simetrija. Kristalų klasifikacija pagal cheminio ryšio tipą. Joniniai kristalai. Kovalentiniai kristalai. Molekuliniai kristalai. Vandeniliškieji ryšiai. Metališkieji kristalai. Skystieji kristalai. Dujiniai kristalai. Kristalų defektai. Taškiniai defektai. Priemaišiniai defektai. Dislokacija (Linijiniai defektai). Kristalų struktūrinės analizės metodai. Plokštumų nusakymas kristale. Plokštumų kryptys. Brego dėsnis. Difrakcija paremti eksperimentiniai kristalų struktūrines analizes metodai. Lavės (Lauje) metodas. Kristalo sukimo metodas. Miltelių metodas. Kietųjų kūnų šiluminės savybės. Šiluminis judėjimas kietuose kūnuose (Fenonai). Kietųjų kūnų savitoji šiluma. Šiluminis plėtimasis. Šiluminis laidumas. Kietųjų kūnų juostinė teorija. Šredingerio lygtis kristalui ir jos sprendimas. Stipriojo ryšio artitunumas. Skaityti daugiau
LipidaiAudinių riebalų oksidacija, glicerolio oksidacija. Riebalų rūgščių pernešimas į mitochondrijas. Riebalų rūgščių oksidacijos energetinė vertė. Glicerolio biosintezė. Riebalų rūgščių panaudojimas. Prostaglandinai. Lipidų apykaitos reguliavimas. Lipidų klasifikacija. Riebalų reikšmė, jų virškinimas. Tulžies poriniai junginiai, jų reikšmė virškinime ir rezorbcijoje. Kraujo lipidai. Kiek jų yra kraujo plazmoje, kokia lipoproteino reikšmė? Riebalų ir fosfatidų resintezė žarnų epitelyje. Riebalų r beta oksidacija. Riebalų r biosintezė. Fosfatidų skyrimas audiniuose, hidrolizės produktų panaudojimas. Stearino apykaita, cholesterolio sintezė audiniuose. Cholesterolio apykaitos produktai, jų reikšmė gyvybės procesų dinamikoje. Lipidų apykaitos sutrikimai. Ketoninių kūnų susidarymas. Ketonemija ir ketonurija. Skaityti daugiau
NukleotidaiNukleotidų biologinės funkcijos. Nukleotidų virškinimas. Purino ir pirimidino bazių struktūra. Nukleozidai. Minoriniai nukleozidai. Nukleotidai. Cikliniai nukleotidai. Nukleozidpolifosfatai. Pirminė ir antrinė, tretinė DNR struktūra. DNR denatūravimas. DNR hibridizacija. DNR funkcijos. RNR biologinės funkcijos. Nukleino rūgščių ir baltymų kovalentiniai ir nekovalentiniai kompleksai. Purino nukleotidų biosintezės šaltiniai. Purino nukleotidų biosintezė. TMP biosintezė. Pirimidinų nukleotidų skilimas. Genetinės informacijos saugojimas, perdavimas, ekspresija. DNR biosintezė. DNR reparacija. DNR replikacijos inhibitoriai, prokariotų RNR biosintezė. Eukariotų RNR biosintezė. Potranskripcinės RNR modifikacijos. Transkripcijos inhibitoriai. Genetinis kodas, jo savybės. Mutagenai. Genų mutacijos, jų pasekmės. Amino rūgščių aktyvinimas. Baltymų biosintezė. Potransliacinis polipeptidinės grandinės subrendimas. Transliacijos inhibitoriai. Molekulinės ligos. Vaistai - mutagenai. Skaityti daugiau
Nukleotidai (2)Nukleotidų biologinės funkcijos. Nukleotidų virškinimas. Purino ir pirimidino bazių struktūra. Purino nukleotidų skilimas. Podagra, išsivystymo priežastys, naudojami vaistai. DNR hibridizacija, DNR funkcijos. Nukleotidai. Cikliniai nukleotidai. Nukleozidpolifosfatai. AMP ir GMP sintezė iš IMP. Transkripcijos inhibitoriai. Genų inžinerija. Amino reakcijos aktyvinimas. Pirminė, antrinė ir tretinė RNR(mRNR, tRNR, rRNR) struktūra. DNR reparacija. Pirimidinų nukleotidų skilimas. Deoksiribonukleotidų biosintezė, jos reguliavimas. Ribonukleotidreduktazės regeneravimas. Pirimidino nukleotidų biosintezės šaltiniai. UTP ir CTP biosintezė. Eukarjotų matricinės RNR procesingas. rRNR procesingas. tRNR procesingas. Ribosomų sandara. Aminorūgščių aktyvinimas. Baltymų biosintezė. Mutagenai. Genų mutacijos, jų pasekmės. Genetinis kodas, jo savybės. DNR replikacijos inhibitoriai. Baltymo biosintezės inhibitoriai. RNR ir DNR hibridizacija. RNR biologinės funkcijos. Skaityti daugiau