Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Chemija>Cheminiai junginiai>Kietas vanduo: problemos ir sprendimai
   
   
   
-1
naudingas 0 / nenaudingas -1

Kietas vanduo: problemos ir sprendimai

  
 
 
1234567
Aprašymas

Kietas vanduo. Kas tai? Kaip nustatyti vandens kietumą? Problemos, kurias sukelia kietas vanduo. Vandens minkštinimas. Kaip spręsti problemas, kurias sukelia kietas vanduo? Kaip pašalinti kieto vandens padarinį - užkalkėjimą? Kaip Lietuvos Respublika užtikrina savo piliečiams kokybišką vandenį? Kieto vandens tyrimai. Išvada.

Ištrauka

Kietas vanduo. Kas tai? Kietas vanduo yra toks, kuriame yra ištirpusių kalcio ir magnio druskų. Kalcio jonai patenka į vandenį veikiant anglies dioksidui karbonatus, taip pat betarpiškai tirpstant gipsui. Svarbiausias magnio šaltinis yra dolomitai, kurie tirpsta veikiant anglies dioksidui. Vandens kietumas skirstomas į karbonatinį, arba laikinąjį, ir nekarbonatinį arba pastovųjį, kietumą. Karbonatinis kietumas susidaro dėl ištirpusių kalcio, magnio hidrokarbonatų, o nekarbonatinis – dėl šių metalų stipriųjų rūgščių druskų (sulfatų, chloridų ir kt.). Bendrasis kietumas yra lygus karbonatinio ir nekarbonatinio sumai.
Vandens kietumas dabar matuojamas sutartiniu vienetu, t.y. Ca2+ ir Mg2+ jonų (arba jų druskų) milimolių skaičiumi viename litre vandens (mmol/l). Iki šiol jis buvo reiškiamas Ca2+ ir Mg2+ jonų miligramekvivalentų skaičiumi viename litre vandens (mgekv/l). Ca2+ jonų 1 milimolis yra 40,08mg, Mg2+ jonų – 24,305 mg. Ca2+ jonų 1 miligramekvivalentas yra 40,08 : 2 = 20,04 mg, Mg2+ jonų 24,305 : 2 = 12,152 mg. Vanduo, kurio bendrasis kietumas yra iki 0,75 mmol/l (1,5 mgekv/l), laikomas labai minkštu, 0,75 – 1,5 mmol/l (1,5 –3 mgekv/l) – minkštu, 1,5 – 2,7 mmol/l (3 – 5,4 mgekv/l) – vidutiniu, 2,7 – 5,35 mmol/l (5,4 – 10,7 mgekv/l) – kietu, didesnis kaip 5,35 mmol/l (10,7 mgekv/l) – labai kietu. Minkščiausias yra lietaus vanduo (0,035 – 0,05mmol/l). Daugelio upių vanduo taip pat minkštas. Kiečiausias – jūrų ir vandenynų vanduo. Pastarojo bendrasis kietumas siekia 65 mmol/l.
Karbonatinis kietumas vadinamas laikinuoju todėl, kad gali būti pašalintas virinant vandenį. Šiuo atveju 42 – 60 °C hidrokarbonatai skyla, o jų skilimo produktai nusėda ant indų sienelių, sudarydami nuoviras:
Ca (HCO3) 2 CaCO3 +CO2 + H2O.
Nekarbonatinį kietumą lemiančios druskos, virinant vandenį, neskyla ir nuovirų nesudaro. Kai vanduo kietas susidaro nuosėdos – nuoviros garų katiluose, stabdomi technologiniai procesai, blogėja maisto skonis, nes vandenį pakaitinus daugiau kaip iki 60 – 70 °C, hidrokarbonatai skyla ir susidaro mažai tirpūs karbonatai. Nusėdus paviršiuje nuoviroms, šiluminių įrenginių šilumos laidumas sumažėja, plieninio katilo sienelės perkaista.
Kaip nustatyti vandens kietumą? Pirmas požymis, kad vanduo iš čiaupo kietas - nuo rankų lengvai nusiplauna muilas. Yra dar vienas paprastas būdas vandens kietumo apytiksliam nustatymui. Tam reikia į talpą įpilti vandens ir suplakti. Jei vanduo kietas tada "vandens burbuliukų " paviršiuje beveik nesusidaro ir atvirkščiai. Čia toks liaudiškas-ūkiškas būdas. Dabar vandens kietumui nustatyti yra įvairių testų, pavyzdžiui JBL TESTSET GH, JBL TESTSET KH ir t.t. Norint išsitirti vartojamą vandenį, galima kreiptis į Visuomeninio Higienos Centro vietinį filialą. Taip pat galima pasidomėti dėl nemokamų kai kurių vandens parametrų tyrimų įmonėse, prekiaujančiose vandens filtrais. Dažniausiai ten tiriamas bendras geležies kiekis, vandens kietumas, nitratų kiekis, TDS, kt. Bet yra toks įdomus pusiau laboratorinis būdas. Visų išvardintų reagentų galima nusipirkti. Reikės pipetės su titravimu, indo analizėms atlikti, tirpalo "Trilon B" koncentracijos 0.1 normalaus tirpalo, amoniako buferinio tirpalo, eriochromo juodojo T tirpalo. Tyrimas atliekamas tokia tvarka: į 100 ml tiriamojo vandens pirmiausia įpilame 5 ml amoniako tirpalo. Po to įlašiname 5-10 lašų indikatoriaus. Vanduo nusidažo šviesiai rožine arba tamsiai vyšnine spalva. Kuo aukštesnis kietumas, tuo didesnis vandens kietumas. Po to titruojame (lašiname Trilon B) gautą tirpalą, kol tirpalo spalva pasidaro mėlynai žalsva. Po kiekvieno tirpalo lašo tiriamą vandeį reikia suplakti. Toliau vykdomi skaičiavimai pagal sekančią formulę: X=Q A 1000/B. Kur: X-vandens kietumas vokiškais laipsniais, Q -sunaudoto Trilon B tirpalo kiekis ml, A -Trilon B koncentracija, B – tiriamojo vandens kiekis.
Į 1 litrą vandens įpylus 1 ml 10% chloruoto kalcio jo kietumas padidės 2.90, o į 1 litrą vandens įpylus 1 ml 25% magnio sulfato kietumas padidėja 40. Norint gauti norimo kietumo vandenį yra naudojamos kitos formulės:
X=(z(c-b))/(a-b); __Y=(z(a-c))/(a-b); __Z=(y(a-b))/(a-c)
Čia; X,Y,Z atitinkamai kieto, minkšto ir neutralaus vandens kiekis litrais, a,b,c atitinkamai vandens kietumas vokiškais laipsniais. Pagal pateiktas formules išeina: iš kieto vandens 100 ir minkšto vandens 0.30 reikia gauti 10 litrų vandens kurio kietumas 1.50 . Skaičiuojame: X=(10(1.5-0.3))/10-0.3=1.24; Y=(10(10-1.5))/10-0.3=8.76. Gauname, kad reikia imti 1.24 litro minkšto vandens ir 8.76 kieto vandens.
Problemos, kurias sukelia kietas vanduo. Daugeliu atveju vandens kietumas sąlyginai neturi reikšmės. Pavyzdžiui vanduo, kurį naudojame gaisrams gesinti, laistymui, gatvių plovimui, ir t.t. Tačiau vanduo, kurį naudojame buityje, maudydamiesi vonioje, plaudami indus bei skalbdami drabužius, plaudami automobilį ir panašiai, yra žymiai efektyvesnis, jei turi mažiau kietųjų mineralų. Stebėtina, tačiau vandens kietumas tiesiogiai veikia mūsų gyvenimo būdą bei įpročius. Štai, keletas pavyzdžių:
• EL. ENERGIJA. Minkštas vanduo padeda taupyti energiją ir mažina eksploatacines išlaidas. Vandenyje esantys kalcis ir magnis kaitinant ima keistis, susidaro nuosėdos, kurios padengia kaitinimo elementus ir talpos paviršių. Nuosėdos atrodo kaip kalkakmenis (iš esmės juo yra), ir pasižymi izoliacinėm savybėm. Tai trukdo šilumokaitai, ir žymiai sumažina vandens šildytuvo efektyvumą, skatina šildymo elementų susidėvėjimą. Vandens pašildymo efektyvumas, naudojant minkštą vandenį, išauga 29% šildant dujiniais prietaisais ir 22 % šildant elektriniais prietaisais (šaltinis: New Mexico State University, JAV, tyrimai). ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-03-08
DalykasCheminių junginių referatas
KategorijaChemija >  Cheminiai junginiai
TipasReferatai
Apimtis8 puslapiai 
Literatūros šaltiniai7
Dydis24.3 KB
AutoriusAurelija
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2005 m
Klasė/kursas12
Švietimo institucijaVilniaus Mindaugo vidurinė mokykla
Failo pavadinimasMicrosoft Word Kietas vanduo problemos ir sprendimai [speros.lt].doc
 

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 8 puslapiai 
  • Vilniaus Mindaugo vidurinė mokykla / 12 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą