Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Chemija>Cheminiai junginiai>Kristalai ir brangakmeniai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Kristalai ir brangakmeniai

  
 
 
12345678910111213141516171819202122
Aprašymas

Darbo tikslai. Pratarmė. Savybės. Praktinio darbo aprašymas. Spalvotųjų akmenų aprašymai. Gydomosios brangakmenių savybės. Priedas. Darbas iliustruotas paveikslėliais.

Ištrauka

Mineralai domina specialistus ir visuomenę daugeliu aspektų. Nemaža jų turi taikomąją reikšmę – iš jų gaminami dekoratyviniai dailės dirbiniai, įvairūs papuošalai, be to, jie vartojami technikoje ir kitur. Mineralai ir uolienos įdomūs ir pažintiniu požiūriu.
Mineralus, aprašytus šiame darbe, sieja bendras pavadinimas – spalvotieji akmenys. Ši sąvoka yra plati ir apima ne tik juvelyrinius (tauriuosius) akmenis, arba brangakmenius, bet ir dailės (vartojamus dailės dirbiniams) mineralus bei akmenis.
Spalvotieji akmenys užima ypač svarbią vietą tarp kitų naudingųjų iškasenų ir yra nepakeičiama žaliava įvairių juvelyrinių bei dailės dirbinių gamyboje. Iš jų išsiskiria nedidelė grupė gražiausių akmenų, vartojamų brangiems papuošalams. Tai yra juvelyrinių akmenų, arba brangakmenių grupė.
Kas yra brangakmeniai? Dar senovės Indijoje buvo sakoma, kad jie apibūdinami 10 savybių: tai — kilmė, spalva, blizgesys, forma, tūris, kokybė, radimo vieta, defektai, atspalviai, kaina. Ir dabar šis požiūris mažai pasikeitęs. Kad mineralą galėtume vadinti juvelyriniu, jis privalo turėti tris svarbiausius požymius: turi būti gražus, patvarus ir unikalus. O tokių mineralų (iš kelių tūkstančių žinomų) yra tik dešimtys. Svarbus jų požymis – kietumas, kuris ir lemia patvarumą. Be to, juvelyriniai akmenys yra inertiški oro, drėgmės ir daugelio cheminių reagentų atžvilgiu, tūkstantmečius gali ištverti gana didelius temperatūros svyravimus.
Vystantis kasybos pramonei, šios grupės akmenų vartojimas juvelyriniams dirbiniams ypač išsiplėtė. Vis dėlto, iš 200 natūralių brangakmenių juvelyrinei pramonei vartojama nedaug. Deimantas, turkis, opalas, safyras, rubinas, perlas, smaragdas, granatas, topazas ir skaidriosios kvarco atmainos – tokia mineralų, vartojamų juvelyriniams dirbiniams užsienyje, eilė. Jie puošia per 75% visų juvelyrinių dirbinių su inkrustacijomis. Kitiems 190 akmenų tenka vos 25%.

Mineralai (lot. minera — rūda) — gamtiniai kristaliniai, amorfiniai arba metamikiniai (išlaikę kristalų formą, tačiau virtę amorfiniais) kūnai, susidarė dėl Žemės plutojevykstančių cheminių ir fizikinių procesų ir turintys tam tikrą atominę struktūrą. Gamtoje randama apie 5000 mineralų. Daugelis jų kieti, rečiau pasitaiko skystų (pvz., grynuolis gyvsidabris). Elementai, sudarantys mineralus, skirstomi į pagrindinius, lemiančius mineralų cheminę sudėtį, ir izomorfinius, įeinančius kaip priemaiša į mineralų kristalinę gardelę. Mineralų sudėtis ir struktūra reiškiama kristalocheminėmis formulėmis, kuriose nurodomas jono valentingumas, kompleksiniai anijonai, vandens molekulės ir kt. Mineralų morfologija (išorinė forma) priklauso nuo struktūros ir susidarymo sąlygų.
Jų evoliucija susideda iš užuomazgos, augimo ir kitimo stadijų. Mineralai gali užsimegzti bet kurioje aplinkos fazėje (lydale, tirpale, dujose). Jų augimo metu gali mechaniškai patekti priemaišų, o kintant fizinėms ir cheminėms aplinkos sąlygoms (slėgiui, temperatūrai, įsimaišant naujiems tirpalams), jau susiformavę mineralai gali deformuotis, tirpti, persikristalizuoti: gali įvykti antrinių kitimų. Konkrečiomis geologijos sąlygomis susidaro tik joms būdingų mineralų grupės, vadinamosios mineralų paragenetinės asociacijos. Pagal susidarymo sąlygas mineralai būna:
• magminiai, išsikristalizuojantys iš magmos;
• pegmatitiniai, išsikristalizuojantys iš liekaninės auštančios magmos;
• pneumatoliniai, susidarantys magminiame procese dėl garų ir dujų poveikio;
• hidroterminiai, išsiskiriantys iš karštų vandeninių tirpalų;
• vulkaniniai, susiję su vulkanizmo reiškiniais;
• metamorfiniai, susidarantys metamorfizmo stadijoje;
• egzogeniniai, susidarantys visai negiliai ir net žemės paviršiuje.
Dažnai tas pats mineralas gali susidaryti įvairiomis geologinėmis sąlygomis.
Dauguma mineralų yra daugiasienių kristalų formos (kalnų krištolas, topazas, berilas ir kt.).
Kristalai (gr. krystallos — ledas, krištolas) — kietieji kūnai, turintys iškiliųjų daugiasienių formą ir tvarkingą vidinę stuktūrą. Taisyklingą kristalų formą lemia kristalinė gardelė, tai yra kristalo atomų taisyklinga sistema, periodiškai pasikartojanti erdvėje. Jei ši kristalinė gardelė yra be defektų, kristalų struktūra dideliais atstumais visomis kryptimis griežtai periodiška: atomai išsidėstę tiksliu nuoseklumu.
Gamtoje retai aptinkama pavienių kristalų, vadinamųjų monokristalų. Dažniausiai pasitaiko išsivysčiusių kristalų sąaugos (kai keletas gerai išsivysčiusių kristalų yra suaugę tarpusavyje). Kristalų sąaugos, sudarytos iš daugelio netobulos formos kristalų, vadinamos agregatais. Du dėsningai suaugę tos pačios medžiagos monokristalai vadinami dvyniais (dvilypė sąauga); sąauga gali būti trilypė, keturlypė ir t. t., jeigu joje daugiau negu du kristalai. Dvynių individai suauga sienomis simetriškai tam tikros plokštumos ar ašies atžvilgiu arba pagal kitus kristalų simetrijos dėsnius. Augant kristalams, dvyniai susidaro, jei pažeidžiamas atomų išsidėstymas ant kristalizacijos branduolio priaugančiame atomų sluoksnyje ar pačiame kristale, jei suaug agretimi kristalizacijos branduoliai, taip pat jeigu augantis kristalas deformuojamas mechaniškai, jei kristalas greitai plečiasi nuo kaitros, keičiasi kristalo modifikacija. Kai kristalų dvynius sudaro keli taisyklingai suaugę dvynių individai, susidaro polisintetiniai dvyniai. Kristalų dvyniai keičia kristalų mechanines, elektrines, magnetines, optines savybes, taip pat padeda atpažinti mineralus, tirti uolienų susidarymo sąlygas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-06-06
DalykasCheminių junginių referatas
KategorijaChemija >  Cheminiai junginiai
TipasReferatai
Apimtis20 puslapių 
Literatūros šaltiniai2
Dydis148.98 KB
AutoriusRaminta
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasZita Kaminskienė
Švietimo institucijaRaseinių "Žemaičio" gimnazija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Kristalai ir brangakmeniai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 20 puslapių 
  • Raseinių "Žemaičio" gimnazija / 1 Klasė/kursas
  • Zita Kaminskienė
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą