Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Chemija>Cheminiai junginiai>Stiklas ir keramika
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Stiklas ir keramika

  
 
 
1234567
Aprašymas

Stiklas. Gamyba. Istoriniai duomenys. Stiklo gamyba Lietuvoje. Keramika. Molis. Istoriniai duomenys.

Ištrauka

Stiklas, neorganinis stiklas, trapi kieta amorfinė izotropinė medžiaga. Dauguma stiklų yra skaidrūs. Neturi pastovios lydymosi temperatūros, dėl to kaitinamas minkštėja, kol virsta lydalu. Kietėja paprastai nesikristalizuodamas. Stiklo struktūra yra amorfinė mikrokristalinė arba netaisyklingo struktūrinio tinklelio pavidalo. Tankis 2,2*103 -7,3*103 kg/m3, tamprumo modulis 48–83GPa, stiprumas gniuždant 500–2000MPa, lenkiant 35–85MPa. Kietumas pagal Moso skalę 5-7 (mikrokietumas 3000-9000MPa, ilgėjimo koeficientas 5*10-7 – 150*10-7, šilumos laidumo koeficientas 0,7-1,3W/m*K), šilumos talpumo koeficientas 0,3–1kJ/kg*k, lūžio rodiklis 1,45–2,04, elektrinis laidumas 10-8–10-18 Ω -1* cm-1, dielektrinė skvarba 3,75–16,2.
Stiklo pagrindinė žaliava yra 0,1–0,5mm frakcijos kvarcinis smėlis (99,0–99,8% silicio oksido); dedama rūgštinių (boro, fosforo, titano, germanio), šarminių (natrio, kalio, ličio), bei šarminių žemių ir amfoterinių oksidų (kalcio, magnio, bario, cinko, švino, aliuminio) žaliavų. Oksidų žaliavos lengvina stiklo lydymą, keičia jo savybes; pvz.: natrio ir kalcio oksidai žemina stiklo lydymosi temperatūrą (jų dedama beveik į visus stiklus); švino, bismuto ir bario oksidai didina tankį; magnio, aliuminio, geležies, boro oksidai mažina trapumą; kalcio oksidai didina lūžio rodiklį; kalcio, cinko, fosforo, aliuminio, bario, švino oksidai didina stiprumą. Kiti priedai: skaidrikliai (natrio ir amonio sulfatai, natrio chloridas, arseno oksidai su salietra), spalvą naikinančios medžiagos (selenas, kobalto ir mangano oksidai, cezio, neodimio ir erbio oksidai, arseno oksidas, salietra, stibio oksidas ir fluoridai daro stiklą bespalvį), dažai (kobalto, nikelio, geležies, chromo, mangano, seleno, vario, urano, aukso ir kitų metalų junginiai), drumstikliai (fluoro, stibio, alavo junginiai, fosfatai), greitikliai (fluoro junginiai, amonio druskos, boro ir bario oksidai; spartina lydymą), oksidatoriai (kalio ir natrio salietra; skaidrina ir naikina stiklo spalvą), reduktoriai (koksas, antracitas, medžio anglys, suodžiai ir pjuvenos, alavo drožlės, metalinis stibis, aliuminis, magnis; redukuoja dažniausiai šarminius oksidus ir atitinkamų metalų sulfatų arba suteikia stiklui tam tikra atspalvį).
Stiklo gamyba apima žaliavos parengimą, lydymą, formavimą, terminą apdirbimą, apdorojimą, puošimą ir degimą. Žaliava smulkinama, džiovinama, malama, sijojama, dozuojama, po to sumaišoma įkrova. Lydoma dažniausiai stiklo lydymo krosnyse trimis etapais. 1 etapas (galutinė temperatūra 1150 - 1200°C) – išgarinama iš įkrovos drėgmė, pašalinamas chemiškai surištas vanduo, suskaidomos druskos, išsilydo susidarę silikatai – jie virsta ne itin skaidriu nevienalyčiu stiklo lydalu. 2 etapas (galutinė temperatūra 1400 - 1600°C) – pašalinami iš lydalo dujiniai intarpai, jis darosi skaidresnis, vienalytiškesnis, ne toks klampus, jo paviršius ima blizgėti it veidrodis. 3 etapas(galutinė temperatūra 200 - 300°C žemesnė negu 2 etapo) – lydalas iš lėto aušinamas iki reikiamo klampumo. Stiklo gaminių formavimo būdai: pūtimas, presavimas, presavimas ir pūtimas, tempimas, valcavimas ir liejimas. Pučiama rakiniu būdu (kai gamyba vienetinė) – stalo indai, meniniai dirbiniai, pūtimo mašinomis ir automatais (kai gamyba masinė) – buteliai, taurelės, elektros lempučių balionai. Presuojama pusautomačiais ir automatais – stiklinės, sviestinės, cukrinės ir kiti stalo indai, stiklo blokai, kineskopų ekranai; plačiagurklė tara presuojama ir pučiama. Tempiama iš klampaus stiklo lydalo specialiomis tempimo mašinomis – langų ir vitrinų lakštinis stiklas, stikliniai vamzdžiai, vamzdeliai, lazdelės ir stiklo pluoštas. Valcavimo staklynu iš stiklo lydalo valcuojamas armuotas, raštuotas, banguotas, profilinis stiklas, marblitas, kartais mozaikinės apdailos plytelės ir stikliniai vamzdžiai. Specialiose formose liejami dideli astronominių prietaisų diskai. Po formavimo stiklo gaminiai apdirbami termiškai: moliruojami, atkaitinami, grūdinami. Moliravimas: modelinėje formoje kaitinamas kietas stiklo ruošinys, kuris minkštėdamas užpildo ją (kartais dar presuojama, kad geriau prisipildytų forma); taip apdirbami optinio stiklo ruošiniai ir didelės stiklinės skulptūros. Atkaitinama atkaitinimo krosnyse: karšti stiklo gaminiai kaitinami iki minkštėjimo temperatūros ir lėtai aušinami, kad nesusidarytų vidinių įtempimų; dėl to gaminiai būna stipresni ir atsparesni kaitrai. Grūdinti stiklo gaminiai būna dar stipresni ir atsparesni kaitrai. Jie kaitinami iki 600 - 650°C ir staiga ataušinami pučiamu oru; taip apdirbamas dažniausiai automobilių ir geležinkelių vagonų stiklas. Stiklo gaminiai apdorojami termiškai (specialiu pjovikliu nupjaunamos atbrailos, degiklio liepsna aplydomos briaunos), mechaniškai (specialiomis mechaninio apdirbimo staklėmis pjaustoma, gręžiama, šlifuojama, poliruojama, raižoma, graviruojama, ėsdinama smėlio srove) ir chemiškai (ėsdinama fluoro rūgštimi, jos garais arba druskomis, poliruojama). Šlifuoti ir ėsdinti stiklo gaminiai tampa matiniai, o poliruoti – blizgantys. Puošti ir išdžiovinti gaminiai degami periodinio (mufelinėse) ir nuolatinio (tunelinėse) degimo krosnyse; degimo temperatūra 540 - 600°C. Pagal paskirtį stiklas ir jo gaminiai klasifikuojami taip: statybinis stiklas, stiklinė tara (stiklainiai, stiklinaitės, gėrimų buteliai, kosmetiniai ir medicininiai flakonai, ampulės, švirkštai, stikliniai vamzdeliai, kiti medicininiai ir cheminiai indai), techninis stiklas (kvarcinis stiklas, stiklo pluoštas, optinis stiklas, elektrotechninis stiklas, sitalas, veidrodžių stiklas, šviesos technikos stiklas), meninis stiklas. Meniniai stiklo dirbiniai yra vitražai, mozaikos, skulptūros, architektūros detalės, indai, šviestuvai, firminė tara. Jų meninę išraišką lemia dirbinio paskirtis, siluetas, paviršiaus apdaila ir dekoras. Šių stiklo dirbinių paviršius šlifuojamas, raižomas, graviruojamas, dekoruojamas emaliu, tapytomis arba reljefinėmis kompozicijomis, ornamentais, auksuojamas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-05-02
DalykasCheminių junginių referatas
KategorijaChemija >  Cheminiai junginiai
TipasReferatai
Apimtis6 puslapiai 
Literatūros šaltiniai8
Dydis201.24 KB
Autoriusemilija
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas10
Švietimo institucijaVilniaus "Minties" gimnazija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Stiklas ir keramika [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 6 puslapiai 
  • Vilniaus "Minties" gimnazija / 10 Klasė/kursas
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą