Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Toksinai (2)

  
 
 
123456789101112131415161718
Aprašymas

Įvadas. Toksinai. Jų rūšys. Augalinės kilmės toksinai. Grybų toksinai. Mikotoksinai. Gyvūninės kilmės toksinai. Metalų toksiškumas. Perdirbimo įtaka maisto produktų saugai. Maisto priedai ir jų toksikologinis įvertinimas. Išvada.

Ištrauka

Toksinai – baltyminės kilmės nuodingos medžiagos, randamos kai kuriuose organizmuose (grybuose, bakterijose, augaluose ir pan.). Kartais (šnekamojoje kalboje) toksinais vadinami bet kokie nuodai. Daugumos toksinų poveikis menkai ištirtas, skirtingi toksinai veikia skirtingas organizmų funkcijas. Kai kurie toksinai pasižymi mutageniniu ir kancarogeniniu poveikiu. Efektyvių priešnuodžių daugumai toksinų nėra. Toksiškumas svyruoka nuo LD50>=1g/kg iki LD50<=10mkg/kg. Toksinams priklauso nuodingiausios žmonijai žinomos medžiagos. Kai kurie iš toksinų labai ribotai naudojami medicinoje, kiti – tiriami kaip itin efektyvūs cheminiai ginklai ir bakteriniai ginklai. Toksinų rūšys. Toksinai maisto produktuose, ne maisto produktuose, augaluose. gyvūninės kilmės toksinai. Metalų toksinai. Vieni toksinai gali būti maisto produktuose. Kiti gali atsirasti maistą gaminant, koncervuojant, saugant. Svarbu žinoti, kad net kai kada ir pats geriausias maistas gali būti toksiškas. Kokios rūšies bebūtų toksinai žmogaus organizmui jie daro kenksmingą įtaką. Yra toksinai, kurie sukelia ūmius susirgimus, yra kurie gali ilgai kauptis ir sukelia lėtines ligas. Kai kurie toksinai labai mažomis dozėmis pradėti naudoti medicinoje.
Toksinai – baltyminės kilmės nuodingos medžiagos, randamos kai kuriuose organizmuose (grybuose, bakterijose, augaluose ir pan.). Kartais (šnekamojoje kalboje) toksinais vadinami bet kokie nuodai. Daugumos toksinų poveikis menkai ištirtas, skirtingi toksinai veikia skirtingas organizmų funkcijas. Kai kurie toksinai pasižymi mutageniniu ir kancarogeniniu poveikiu. Efektyvių priešnuodžių daugumai toksinų nėra. Toksiškumas svyruoka nuo LD50>=1g/kg iki LD50<=10mkg/kg. Toksinams priklauso nuodingiausios žmonijai žinomos medžiagos. Kai kurie iš toksinų labai ribotai naudojami medicinoje, kiti – tiriami kaip itin efektyvūs cheminiai ginklai ir bakteriniai ginklai.
Kai kurie plačiau žinomi toksinai:
Botulizmo toksinas A (BTA) – botulizmo bakterijų išskiriamas neurotoksinas, kartais laikomas nuodingiausia iš žmonijai žinomų medžiagų.
Ricinas – ricinmedyje randamas citotoksinas, laikomas viena iš nuodingiausių žinomų medžiagų, priešnuodžių nėra.
Stafilokoko enterotoksinas B(PG-SEB) – viduriavimą ir vėmimą sukeliantis toksinas, kai kuriose šalyse gaminamas, kaip cheminis ginklas.
Saksitoksinas kai kuriose planktoniniuose organizmuose susidarantis neurotoksinas, sukeliantis plaučių ir širdies paralyžių.
Mikotoksinai grybuose (dažniausiai – pelėsiniuose) randami toksinai. Kai kurie sukelia vėžį ir mutacijas, pasižymi citotoksiniu poveikiu.
Toksinių medžiagų vartojimas paprastai suprantamas kaip gilus lakių tirpiklių ir dujų įtraukimas kvėpuojant. Prityrę toksikomanai apsvaigimą padidina siekdami didelės toksinių medžiagų koncentracijos, t.y. naudoja plastmasinius maišelius arba stengiasi kvėpuoti ritmiškai.
Dauguma namuose ir darbe naudojamų buitinės chemijos produktų turi cheminių medžiagų, panašių į anglies dioksidą. Šių produktų lengva įsigyti degalinėse bei buitinių prekių, dažų ir kitokiose parduotuvėse.
Acetonas įeina į nagų lako valiklių, klijų, ryškalų ir kitų medžiagų sudėtį.
Aerozolis arba purškikliuose esančios dujos, priklauso pavojingiausioms toksinėms medžiagoms.
Butanas (C41110) ir propanas (gazolis) (C3118) naudojami cigarečių žiebtuvėliams ir dujiniams žiebtuvams papildyti skirtose pakuotėse.
Benzeno, dažniausiai toksikomanų vartojamos medžiagos, yra benzine.
Terpentinas yra įprastinė klijų, batų tepalo, dėmių valiklių ir dažų sudedamoji dalis.
Trichloretileno yra įvairiuose klijuose, tirpikliuose, lakuose. Be to, jis naudojamas mašinų ir gumos gamyboje, tekstilės pramonėje, cheminėse valyklose ir skalbyklose.
Trumpalaikiai požymiai išryškėja iškart gavus narkotikų dozę (po kelių sekundžių ar minutės) ir išnyksta po kelių valandų arba dienų.Į plaučius patekę toksinių medžiagų garai krauju greitai nukeliauja į smegenis. Apsvaigimas pajuntamas keliskart giliai įkvėpus, o įkvėpęs 10-15 kartų žmogus smarkiai apsvaigsta. Svaigulys ima silpnėti po 10-30 min., o praėjus valandai nebelieka jokių jo požymių.Toksinių medžiagų uostymas visada kelia pavojų sveikatai. Jis ypač padidėja kartu vartojant alkoholį. Fiziologiškai toksinių medžiagų poveikis panašus į alkoholio veikimą, nes sumažėja raumenų kontrolė ir reakcija, apmiršta refleksai. Kartais prarandama psichologinė kontrolė, netgi gali pasitaikyti klausos ir regos haliucinacijų. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-12-15
DalykasCheminių junginių referatas
KategorijaChemija >  Cheminiai junginiai
TipasReferatai
Apimtis17 puslapių 
Literatūros šaltiniai8
Dydis31.39 KB
Autoriusvilma
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaMarijampolės kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Toksinai (2) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 17 puslapių 
  • Marijampolės kolegija / 1 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą