Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Fermentai

  
 
 
12345678910111213
Aprašymas

Įvadas. Fermentai. Fermentų nomenklatūra ir klasifikacija. Fermentų struktūra. Fermentų aktyvumo vienetai. Fermentų savybės. Fermentinės katalizės mechanizmas. Fermentų lokalizacija ląstelėse. Fermentų išskyrimas ir gryninimas. Fermentinės reakcijos. Išvados.

Ištrauka

Gyvybės esmė - tai nuolatinė medžiagų ir energijos apykaita. Kiekvienoje gyvoje ląstelėje labai švelniomis sąlygomis, t.y. esant palyginus žemai temperatūrai (37…40oC), beveik neutraliai aplinkos reakcijai, normaliam slėgiui, kinta ją sudarančios medžiagos – baltymai, lipidai, sacharidai ir kt., vyksta įvairiausios cheminės reakcijos, kurios tomis pat sąlygomis ne organizme vyktų nepaprastai lėtai. Taip yra todėl, kad organizmo ląstelių savitieji junginiai skatina šiuos procesus. Tokie junginiai vadinami fermentais arba enzimais (lot. "fermentum" – raugas; graik. "en" – viduje, "zim" – raugas). Terminas "fermentai" rodo, kad žinios apie tokių medžiagų buvimą susijusios su rūgimo procesų tyrimais. Rusų mokslininkas K. Kirchofas jau 1814 m. pastebėjo, kad salyklas gali sucukrinti krakmolą. Jis tvirtino, kad salykle turi būti kažkokia medžiaga, kuri tai padaro. 1833 m. A. Paijenas (Payen) ir Ž. Persas (Persot) aprašė salyklo medžiagą, kurios veikiamas krakmolas virsta maltoze ir gliukoze. L. Pasteras (Pasteur), tyręs fermentinius procesus, manė, kad šie katalizatoriai veikia tik būdami gyvoje ląstelėje. Tačiau M. Bertlo (Berthelot) bei E. Buchnerio (Buchner) ir kitų darbais buvo įrodyta, kad tokios medžiagos gali funkcionuoti ir katalizuoti cheminius procesus ir išskirtos iš ląstelių, t.y. ne ląstelėse. Galutinai šį teiginį patvirtino Dž. Samneris (Sumner), kuris išskyrė fermentą ureazę kristalų pavidalo ir įrodė, kad tai – baltyminė medžiaga. Jis manė, kad visi fermentai turi būti baltymai. Tai patvirtino Dž. Nortropas (Northrop) ir jo bendradarbiai, išskyrę kristalų pavidalo pepsiną, tripsiną ir chimotripsiną. Dabar žinoma apie 3000 fermentų, iš kurių dalis gauta kristalų pavidalo. Taigi fermentais vadinami specifiniai baltymai – biologiniai katalizatoriai, susidarantys bet kurioje gyvojoje ląstelėje ir katalizuojantys įvairiausius cheminius procesus tiek ląstelėje, tiek išskirti iš jos. Visų sudėtingiausių organizmo procesų esmę sudaro katalitinis fermentų veikimas. Dėl to I. Pavlovas juos vadino "gyvybės žadintojais". Be fermentų negalima įsivaizduoti gyvojo organizmo egzistavimo, medžiagų apykaitos savitumo, medžiagų skilimo ir sintezės procesų organizme. Todėl fermentų reikšmė biologijai ir medicinai yra neįkainojama. Tai, kad iš organizmo išskirti fermentai išlaiko specifinę katalitinę funkciją, leido juos plačiai vartoti chemijos, maisto, farmacijos ir kitose pramonės šakose.
Šiuo metu labai paplitę imobilizuotieji fermentai. Tam fermentai fiksuojami ant įvairių nešiklių (stiklo, celiuliozės, polistireno, poliakrilamido ir kt.), sudaromi vadinamieji netirpūs katalizatoriai. Jie ne tik išlaiko katalizatorių specifiškumą, bet yra netgi stabilesni ir ilgiau veikia. Imobilizuotieji fermentai vartojami chemijos ir kitose pramonės šakose, jie taikomi kuriant naujus analitinius tyrimo metodus ir kt. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-10-31
DalykasCheminių junginių kursinis darbas
KategorijaChemija >  Cheminiai junginiai
TipasKursiniai darbai
Apimtis12 puslapių 
Literatūros šaltiniai3
Dydis23.58 KB
AutoriusJūratė
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas0
Švietimo institucijaKauno kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Fermentai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą