Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Kaučiukas (5)

  
 
 
1234567
Aprašymas

Tikslas: Aprašyti bendras natūralių kaučiukų savybes, jų sudedamąsias dalis. Kaučiukas. Natūralusis kaučiukas. Sintetinis kaučiukas. Butadieninis kaučiukas. Butadieno-nitrilo kaučiukas. Izopreninis kaučiukas. Silicio organinių junginių kaučiukas. Fluoro kaučiukai. Gumos ir guminių dirbinių gamyba. Gumos klasifikacija. Kaučiuko ir gumos pramonės vystymas. Kaučiuko gamyba. Sintetinio kaučiuko ir gumos gamyba. Divinilstirolinis kaučiukas. Žaliavos. Išvada. Darbas iliustruotas nuotraukomis.

Ištrauka

Kaučiuko (kuris yra pagrindinė gumos sudedamoji dalis) reikšmė liaudies ūkyje labai didelė. Labai didelių ir vis didėjančiu kaučiuko kiekių reikia automobilių, aviacinei ir traktorių pramonei. Didelis jo kiekis sunaudojamas pavariniams diržams ir transporterių juostoms, guminėms žarnoms, elektroizoliaciniams dirbiniams, gumuotiems audiniams, plataus vartojimo reikmenims avalynė, sporto prekės, žaislai), sanitarijos bei higienos ir daugeliui kitu dirbinių gaminti. Guminių techninių dirbinių asortimentas turi daugiau kaip 40 tūkst. pavadinimų. Pakanka pateikti duomenis apie kasmetinę pasaulinę natūralaus ir sintetinio kaučiuko gamybą - daugiau kaip 3 mln. t, norint suprasti kaučiuko reikšmę žmogaus gyvenime. Apie kaučiuką sužinota Europoje dar XV amž. pabaigoje; jis buvo gaunamas iš tropinio augalo-brazilinio kaučiukmedžio-sulčių, panašių į pieną. Pramoninis kaučiuko pritaikymas prasidėjo tik XIX amž., kai vulkanizacijos (kaučiuko kaitinimas su siera) pagalba buvo išmokta gaminti gumą. Gumos pramonė pradėjo sparčiai vystytis, ryšium su intensyviu automobilių pramonės augimu. Daugeliui šalių pasidarė problema žaliava (gamtinis kaučiukas), kurios jos neturėjo ir kurios dėl vienų ar kitų priežasčių nebuvo galima nusipirkti. Tarybų Sąjungoje gumos pramonė po Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos pergalės negalėjo vystytis, nes nebuvo žaliavos. Kapitalistinės šalys suorganizavo blokada ir neleido parduoti kaučiuko jaunai Tarybų respublikai. Aprūpinti šalį savu kaučiuku buvo gyvybiškai svarbu. BUVO atrasti ir kultivuojami kaučiukiniai augalai-koksagyzas ir tausagyzas, bet iš jų gautasis kaučiukas buvo labai brangus. Tada tarybiniams mokslininkams buvo duotas uždavinys-surasti sintetinio kaučiuko gavimo pramoninį būda. Šį uždavinį išsprendė tarybinių mokslininkų grupė, vadovaujama S. Lebedevo. Ir jau 1932 m., 5-6 metais anksčiau negu kapitalistinėse šalyse, Tarybų Sąjungoje buvo paleisti pajėgūs fabrikai, gaminantys sintetinį kaučiuką.
Kaučiukas naudojamas gumai gaminti. Tam sudaromas vadinamasis gumos mišinys, į kurį, be kaučiuko, įeina ir daugiau ingredientų, kurių kiekvienas turi tam tikra paskirtį. Pirmasis jų yra vulkanizuojantis agentas (dažniausiai siera). Dėl vulkanizacijos kaučiukas tampa tvirta, elastinga, tampria mase-guma.
Vulkanizacijos metu sieros atomai prisijungia prie linijinių kaučiuko molekulių, ,,susiūdami" jas į trimačius tinklelius.
Kaučiukai, vulkanizuoti sumaišius tik su vulkanizuojančiais agentais, neturi įvairiems tikslams būtino kietumo, atsparumo tempimui, trynimui ir įplyšimui. Šias savybes kaučiukui galima suteikti, pridėjus į gumos masę vadinamuoju užpildu. Paprastai jie būna dviejų tipų: inertiniai (molis, kreida ir kt.), kurie beveik neveikia fizinių gumos savybių, bet palengvina gumos mišinio perdirbimą, ir stiprinantieji (paprastai suodžiai), kurie pagerina vulkanizuojamo kaučiuko aukščiau minėtąsias savybes. Norint apsisaugoti nuo kaučiuko ,,senėjimo", t. y. elastingumo ir kitu vertingų savybių netekimo, į gumos mišinį dedami įvairūs stabilizatoriai antioksidatoriai (pavyzdžiui, fenil-В-naftilaminas). Norint pagreitinti vulkanizacijos procesą, į gumos mišinį pridedama nedidelis kiekis organinių junginių, kurie-vadinami pagreitintojais (merkaptobenzotiazolis, difenilguanidinas ir kt.). Pasirodė, kad, norint kuo geriau išnaudoti vulkanizacijos pagreitintojus, turi dalyvauti ir kai kurios kitos medžiagos (paprastai metalų oksidai), vadinamos aktyvatoriais. Savo ruožtu aktyvatorių veikimas yra efektyviausias, esant kaučiuke tirpstančiu muilų (riebiųjų rūgščių druskų),kurie gali susidaryti vulkanizacijos proceso metu. Kaučiukas maišomas su ingredientais specialiuose aparatuose-gumos maišytuvuose, kuriuose kaučiukas pertrinamas drauge su ingredientais. Vulkanizuojantis agentas dedamas į gumos mišinį paskutiniu gumos mišinio sudarymo momentu, norint išvengti priešlaikinės vulkanizacijos.
Paruoštas gumos mišinys, sudarytas iš kaučiuko, vulkanizuojančiojo agento, vulkanizacijos pagreitintojo, aktyvatoriaus, užpildu, stabilizatoriaus ir t. t., nukreipiamas baigiamajam gumos gamybos procesui - vulkanizacijai. Vulkanizuojama arba po to, kai iš gumos mišinio suformuojami atitinkami gaminiai (vamzdžiai, žarnos, lapai ir kt.), arba gaminių formavimo metu. Vulkanizacija vyksta kaitinant.
Pridėjus į gumos mišinį daug sieros (iki 32%),. susidaro kietas plastikas (ebonitas), naudojamas kaip izoliatorius elektrotechnikoje.
Norint pagerinti kai kurių guminių dirbinių, pavyzdžiui, padangų, transporterių juostų, pavarinių diržų, eksploatacines savybes, į tokių dirbinių konstrukciją dedamas kordas beataudinis audinys iš suktų verpalų, kuris yra audininis dirbinių pagrindas (jų karkasas).

Kaučiukas — elastingas stambiamolekulis junginys. Veikia¬mas išorinių jėgų, jis įgauna suteikiamą formą, nustojus veikti Šioms jėgoms, grįžta pradinę būklę. Kaučiukai elastingi, todėl, kad jų makromolekulės yra spiralinės formos. Tempiamos jos išsitiesia, o atleis¬tos — vėl susisuka.
Kaučiukai žinomi labai seniai. Tačiau ilgai nemokėta pasinaudoti kaučiuko elastingumu — kaučiukiniai dirbiniai greitai netekdavo savo formos ir dalies vertingų savybių. Išmokus kaučiuką vulkanizuoti, buvo pradėta gumos gamyba. Guma turi kaučiuko elastingumą ir tamprumą, be to, yra mechaniškai stipri, atspari šilumai ir šalčiui, todėl jos dirbiniai plačiai vartojami pramonėje ir buityje.
Kokia yra vulkanizacijos proceso esmė? Kaip jau žinome, spirališkos kaučiuko makromolekulės, veikiamos išorinių jėgų, gali susi¬spausti ir išsitempti. Tačiau tarp atskirų polimero grandžių veikia la¬bai silpnos sankabos jėgos, todėl kaučiuko makromolekulės labai leng¬vai, ypač jeigu dar šildoma, persistumta viena kitos atžvilgiu. Vulkanizuojama tam, kad makromolekulės tvirtai susijungtų ir netektų pa¬slankumo. Vulkanizuojama siera. Ji "tilteliais" sujungia kaučiuko
makromolekulių grandis. Pavyzdžiui, vulkanizuojant linijinės struk¬tūros kaučiuke ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-05-24
DalykasCheminių junginių referatas
KategorijaChemija >  Cheminiai junginiai
TipasReferatai
Apimtis6 puslapiai 
Literatūros šaltiniai2
Dydis188.62 KB
AutoriusLuka
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas11
Švietimo institucijaKlaipėdos Liudviko Stulpino pagrindinė mokykla
Failo pavadinimasMicrosoft Word Kauciukas (5) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 6 puslapiai 
  • Klaipėdos Liudviko Stulpino pagrindinė mokykla / 11 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą