Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Švino junginiai

  
 
 
1234567891011
Aprašymas

Įvadas. Švinas. Grynas švinas. Švino pigmentai. Švino yra augalų ir gyvūnų organizmuose. Aplinka teršiama. Jonas Pb2+. Švino druskų tirpumas. Švino (IV)organiniai junginiai. Apsinuodijimas švinu. Apsinuodijimo švinu profilaktika.

Ištrauka

Švinas - periodinės lentelės VI grupės cheminis elementas, priskiriamas sunkiesiems metalams. Žymimas Pb, atominis numeris - 82.


Gamtoje randamas šiuose mineraluose:
• galenitas PbS
• anglezitas PbSO4
• ceruzitas PbCO3
• piromorfitas Pb5(PO4)3Cl
• mimetezitas Pb5(AsO4)3Cl
Grynas švinas yra minkštas metalas. Jo paviršius neblizga, kadangi ore pasidengia matine oksido plėvele. Švino lydymosi temperatūra yra žema, 327ºC todėl iš jo lengva formuoti gaminius. Antikos laikais buvo naudojamas statyboje, skulptūroje. Romėnai iš jo gamino vandentiekio vamzdžius, virtuvinius indus. Tai pasireiškė ilgainiui romėnų diduomenės protiniu degradavimu. Su alavu švinas sudaro lydinį, plačiai naudojamą elektronikoje elektriniams kontaktams prilydyti. Su švinu ir jo druskomis susiduriama švino gamybos įmonėse, metalų apdirbimo ir metalų padengimo švinu ir litavimo cechuose, spaustuvėse, dažų, gumos, chemijos gamyklose, akumuliatorinėse, taip pat buityje naudojant glazūruotus indus. Iš švino gaminami skydai apsaugantys nuo rentgeno spindulių. Įvairiuose lydmetaliuose švino yra nuo 50% iki 95%.
Švino pigmentai naudojami dailėje raudonai (švino surikas, Pb3O4), baltai (Švino baltalas, 2PbCO3•Pb(OH)2) ir geltonai (Neapolio geltonis) spalvoms išgauti, tačiau yra nuodingi, reaguoja su daugeliu kitų (ne švino) pigmentų, keisdami spalvas, todėl negali būti naudojami su daugeliu kitų organinių ir neorganinių dažų. Pastaruoju metu naudojami retai, keičiami kitais, ne tokiais nuodingais pigmentais, pvz., švino baltalas keičiamas cinko baltalo mišiniu su titano baltalu.


Švino yra augalų ir gyvūnų organizmuose. Augalai jį paima iš dirvožemio, vandens ir atmosferos. Gyvūnai ir žmogus jį sukaupią kauluose, kepenyse, plaukuose. Švinu apsinuodijama, jeigu kasdien organizmas jo gauna daugiau kaip 2 mg. Dar iki JAV nepriklausomybės paskelbimo Šiaurės Karolinoje buvo diagnozuoti apsinuodijimai švinu naudojant alkoholinius gėrimus, kurie buvo pagaminti naudojant švininę gamybos įrangą. Vidutinis švino kiekis kraujyje labai sumažėjo perėjus prie bešvinio benzino. Dabar Švinas nebenaudojamas dažų, lydmetalių gamybai. Griežtai kontroliuojamas švino turinčių atliekų išmetimas į aplinką. Apie 73% procentus švino yra surenkama ir panaudojama pakartotinai. Daugiau nei du trečdaliai naudojama akumuliatorių pramonėje, lieti kabeliams ir forminėms detalėms. Vidutiniškai 20 tūkstančių tonų švino kasmet sunaudojama gaminti akumuliatoriams arba švino suriko forma krištolo pramonėje. Gaminamas ir perdirbamas ir kaip prieškorozinis pigmentas. Švino suriko dažai yra reikalingi tik kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, apsaugoti nuo korozijos ilgalaikiams plieno statiniams (tiltams ir panašiai).
Sanuojant senus plieno statinius, juose gali susidaryti didelis kiekis švino dulkių. Kitas švino taršos šaltinis yra automobilių transportas. Benzinui švinas naudojamas kaip antidetonuojanti priemonė (tetraetilo švinas. 75 proc. esančio benzine švino kartu su automobilio išmetamomis dujomis patenka į aplinką.
Aplinka teršiama ir per šiukšlių deginimo įrenginius, kur deginamos švino turinčios atliekos (kapsulės, tūbelės, kai kurios sintetinės medžiagos, prieškoroziniai dažai ir kt.). Metalurgijos pramonės, šviną perdirbančios įmonės ir kuro įrenginiai irgi prisideda prie aplinkos teršimo švinu bei švino junginiais. Dulkių pavidalo arba tirpios formos švinas ir jo junginiai yra ypač stiprus aplinkos nuodas.
švinas kaip ir kiti sunkieji metalai susikaupia dumble, nuosėdose ir tokiu būdu kenkia aplinkai. Senuose statiniuose, kuriuose geriamasis vanduo dar tiekiamas švininiais vamzdžiais, švino kiekis gali viršyti leistiną normą.
Į augalus, gyvūnus bei žmonių organizmus švinas patenka per maistą. Sąlygiškai aukšta koncentracija aptinkama vidaus organuose. Be to, daugiau švino yra daržovėse, kurių didelis lapų paviršius.
Vandens paukščių medžiotojai iš švino gamina šaudmenis. Daug tokių paukščių, prariję švininę kulką, apsinuodija ištirpusiu švinu ir žūsta. Švinu apsinuodija ir plėšrūs paukščiai, sumedžioję švino kulka pašautą antį ar žąsį. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-02-13
DalykasCheminių junginių referatas
KategorijaChemija >  Cheminiai junginiai
TipasReferatai
Apimtis9 puslapiai 
Literatūros šaltiniai6
Dydis26.36 KB
Autoriuspablo
Viso autoriaus darbų12 darbų
Metai2005 m
Klasė/kursas0
Švietimo institucijaAleksandro Stulginskio universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Svino junginiai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 9 puslapiai 
  • Aleksandro Stulginskio universitetas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą