Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Chemija>Cheminiai junginiai>Angliavandeniai (5)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Angliavandeniai (5)

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

Angliavandeniai maiste. Jų apykaita. Skilimas virškinamajame trakte. Rezorbcija. Tarpinė apykaita. Glikolizė. Glikogenolizė. Angliavandenių apykaitos sutrikimai ir jų morfologija.

Ištrauka

Cheminiu požiūriu angliavandeniai – tai junginiai, kuriose yra hidroksilo bei karbonilo grupių. Angliavandeniai sudaryti iš anglies, vandenilio ir deguonies. Jų bendroji formulė Cn(H2O)m. Jie skirstomi į monosacharidus – gliukozę, fruktozę, galaktozę, arabinozę, ksiloze, disacharidus – sacharozę, laktozę, maltozę ir polisacharidus – krakmolą, pektinines medžiagas, glikogeną, hemiceliuliozę, - priklausomai nuo to, kiek juose yra angliavandenilio liekanų.
Angliavandeniai organizmui yra labai svarbūs kaip energetinė medžiaga. Jie taip pat dalyvauja baltymų bei riebalų apykaitoje. Valgant angliavandenius, organizme vyksta polisacharidų ir disacharidų skaidymo (hidrolizės) reakcijos. Reakcijas katalizuoja fermentai. Angliavandeniai pradeda irti burnoje, yra greit pasisavinami. Dirbant sunkų fizinį darbą , galima atstatyti jėgas, suvalgius saldumynų.
Pagrindinis angliavandenių šaltinis – augalai. Juose anglies (IV) oksidas, veikiamas saulės šviesos, virsta gliukoze, kuri augaluose toliau sintetinama. Susidaro angliavandenio polimerai, pvz.: krakmolas, celiuliozė.
Viena iš svarbiausių angliavandenių reakcijų – rūgimas. Jis gali būti skirtingas priklausomai nuo salygų, kuriomis jis vyksta ir kokie mikroorganizmai dalyvauja.
Angliavandeniai – labiausiai paplitusi maisto medžiaga, pagrindinė maisto dalis. Mitybos specialistai teigia, kad suaugęs žmogus su maistu per parą turi gauti ne mažiau kaip 55% angliavandenių, 15% baltymų ir ne daugiau kaip 30% riebalų. Taigi, pagrindinę dalį maiste turi užimti angliavandeniai. Kai kurie žmogaus organai energiją pasisavina tik iš angliavandenių, o tai gyvybiškai svarbūs organai. Angliavandenių per dieną reiktų gauti 200-300g. Tačiau, jeigu angliavandenių valgome per daug, tai jų perteklius organizme gali būti verčiamas riebalais. Visas angliavandenių kiekis turėtų būti gaunamas su lėtai įsisavinamais angliavandeniais.
Angliavandeniai sudaro pagrindinę daržovių sausųjų medžiagų sudedamąją dalį.
Angliavandeniai yra ištirpę syvuose ir kaupiasi vakuolėse. Nemažai jų yra morkose, petražolių šaknyse, pastarnokuose, kopūstinėse daržovėse.
Angliavandenių sudėtis priklauso nuo daržovių rūšies: pavyzdžiui bulvėse pagrindinę jų dalį sudaro gliukozė ir sacharozė. Svogūnuose ir morkose iš angliavandenių vyrauja sacharozė, šiek tiek yra gliukozės ir fruktozės, o gūžiniuose baltuosiuose kopūstuose pagrindinę dalį sudaro gliukozė ir fruktozė.
Sacharozė - cukrinių runkelių arba cukranendrių cukrus. Sacharozės yra įvairių augalų lapuose, stiebuose, sėklose, vaisiuose, uogose, žieduose, šaknyse ir gumbuose.
Svarbiausias polisacharidas mityboje yra krakmolas, kuris sudaro 80 % visų naudojamų angliavandenių. Daug krakmolo yra grūduose, pupelėse, bulvėse, žaliuose žirneliuose, baltagūžiuose kopūstuose, morkose, pomidoruose. Krakmolas yra didelės molekulinės masės junginys, kurio organizmas negali pasisavinti. Virškinimo trakte veikiant spec. fermentams, krakmolas skyla į vis mažesnės molekulinės masės junginius - įvairius dekstrinus, šie į maltozę, o ši veikiama fermentų - į gliukozę, kuri jau rezorbuojama į kraują.
Pektinai - sukrešėjusios tarpląstelinės medžiagos, susidedančios iš didelės molekulinės masės angliavandenių. Pektinų turi obuoliai, vyšnios, juodieji serbentai, apelsinai, burokėliai, morkos, ropės, kopūstai ir kt. Neprinokę vaisiai turi protopektino, kuris veikiamas fermentų virsta pektinu.
Pektinai suriša net tokias pavojingas medžiagas - radioaktyvujį stroncį ir kobaltą, šviną. Gali būti naudojami profilaktikai, kad padėtų išvengti gamybinių apsinuodijimų švinu, variu, kobaltu. Jie palaiko naudingų žarnyno mikroorganizmų gyvybingumą ir kartu užmuša žalingas bakterijas t.y. stabdo žarnyne esančių ir puvimą skatinančių mikroorganizmų veiklą, skatina žaizdų gijimą.
Ląstelių apvalkalėlių angliavandeniai - tai ląsteliena (celiuliozė), hemiceliuliozė, protopektinas, bei pektininės medžiagos. Daržovėse ląstelienos yra 0,3-1,4 %. Daug ląstelienos turi pasternokai, krienai, krapai. Ląsteliena suteikia atsparumo mechaniniam bei terminiam poveikiui.
Augalų ląsteliena, ligninas - būtinos organizmui balastinės medžiagos. Jos veikia virškinimą, gerina žarnyno peristaltiką, laisvina vidurius. Nustatyta, kad balastinės medžiagos veikia cholesterino apykaitą, stimuliuoja tulžies rūgščių, kurių sudėtyje yra cholesterino, susidarymą ir pašalina jas iš organizmo, todėl jos svarbios tulžies akmenų, aterosklerozės, širdies išemijos profilaktikai. Augalinės kilmės ląsteliena taip pat skatina kasos funkciją, yra cukrinio diabeto profilaktinė priemonė. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-06-08
DalykasCheminių junginių referatas
KategorijaChemija >  Cheminiai junginiai
TipasReferatai
Apimtis10 puslapių 
Literatūros šaltiniai0
Dydis21.97 KB
AutoriusEgle
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas0
Failo pavadinimasMicrosoft Word Angliavandeniai (5) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą