Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Chemija>Cheminiai junginiai>Valiklių ir skalbiklių pH
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Valiklių ir skalbiklių pH

  
 
 
123456789
Aprašymas

Muilų savybės. Natrio muilų savybės. Skalbimui naudojamų plovimo medžiagų koncentracijos. Vandens kietumo įtaka. Branduolinio muilo sunaudojimas vandens suminkštinimui. Muilų susidarymo reakcijos. Muilo kvapiosios medžiagos ir priedai. Bazinės medžiagos. Rūgštinės medžiagos. Balinimo medžiagos. Vandens minkštikliai. Sanitariniai ir wc valikliai. Rūgštiniai sanitarinių valikliai. Sintetiniai plovikliai. Baziniai sanitariniai valikliai. Dezinfekavimo priemonės. Gamtos apsauga nuo sintetinių ploviklių poveikio.

Ištrauka

Vandeniniai muilų tirpalai turi plaunančių savybių ir putoja, kai jie plakami. Muilas gerai tirpsta etanolyje, bet netirpsta daugelyje organinių tirpiklių: benzene, chloroforme, tetrachlormetane, dietileteryje.
Viena iš svarbiausių muilo savybių - geba emulsuoti riebalus ir aliejus. Ši savybė ir sąlygoja muilų plaunantį veikimą.
Muilo tirpaluose labai sumažėja skysčių paviršiaus įtemptis ir susidaro sąlygos geram vilgymui. Didelė muilo tirpalų emulsavimo geba yra puikaus plaunančio veikimo faktorius.
Kuo labiau išreikšta muilo tirpalų geba emulsuoti ir sudaryti putas, tuo ryškesnė jų savybė peptizuoti teršalų daleles (gelį paversti koloidiniu tirpalu) ir stabilizuoti jų suspensijas.
Muilų tirpalų putojamumas priklauso nuo riebiųjų rūgščių, įeinančių į muilų sudėtį, ir nuo tirpinančios terpės fizikinių cheminių savybių. Putojamumas paaiškinamas muilo tirpalų koloidine prigimtimi ir priklauso nuo eilės faktorių: muilo savybės sumažinti skysčių paviršiaus įtemptį, muilo plėvelės sudarymo, tirpalo temperatūros (šaltuose tirpaluose muilas blogai putoja). Putojimą sukelia muilo tirpalo mechaninis maišymas. Putojamumą charakterizuoja du faktoriai: susidarančių putų kiekis ir jų patvarumas.
Didėjant riebalų molekulių sotumo laipsniui, didėja muilo kietumas. Tuo tarpu muilo tirpimo greitis, polinkis sudaryti gelius ir tendencija apkarsti mažėja. Didėjant riebalų molekulinei masei, muilo putojamumas mažėja, o jo poveikio odai švelnumas, tirpalo pH, kietumas ir polinkis sudaryti gelius padidėja.
Kai kurie didelės molekulinės masės riebalai (avių ir galvijų) turi daug sočiųjų riebiųjų rūgščių. Minkštesnį riebalai (dažniausiai mažesnės molekulinės masės) gali turėti dar mažesnį kiekį sočiųjų riebiųjų rūgščių, pavyzdžiui, žemės riešutų ir palmių branduolių aliejai. Tačiau alyvų aliejus, sudarytas iš didesnės molekulinės masės riebiųjų rūgščių, turi didesnį kiekį nesočiųjų riebiųjų rūgščių. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-06-16
DalykasCheminių junginių referatas
KategorijaChemija >  Cheminiai junginiai
TipasReferatai
Apimtis7 puslapiai 
Literatūros šaltiniai2
Dydis24.96 KB
Autoriusaugustė
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2005 m
Klasė/kursas0
Švietimo institucijaLietuvos Edukologijos universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Valikliu ir skalbikliu pH [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 7 puslapiai 
  • Lietuvos Edukologijos universitetas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą